ištardinimas

ištárdinimas sm. (1) → 1 ištardinti: 1. Ištardinimas ale jį nekaltu išrodė, ir jis apteisintas LC1883,7. 2. R123, MŽ162, N Koleros ištardinimo komisijonas … namon pargrįžo LC1884,20. \ tardinimas; ištardinimas